Dermatologiniai odos ir kailio pažeidimai yra dažna šunų problema, kurios tinkamai nenustačius ir nesprendžiant laiku augintinis gali patirti daug nepatogumų. Šiame įraše mes kiek išsamiau apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias šunų odos ligas, priežastis, simptomus ir veiksmingą jų gydymą. Nustebsite, kiek daug bendra rasite su žmonėmis.
Dažniausios šunų odos ligų priežastys
Šunų patiriamų dermatologinių problemų priežastys gali būti įvairios: nuo alergijos ir infekcinio pobūdžio ligų iki traumų ar ektoparazitų (kitaip tariant, niežų, žvynelinės, blusų). Pateiksime keletą dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių:
Alergija
Maisto ar kontaktinė alergija gali sukelti stiprų šuns odos niežulį, paraudimą ir bėrimą. Alergiją maistui gali sukelti netinkama mityba, o tai, savo ruožtu, gali sukelti uždegiminę reakciją. Tuo tarpu kontaktinė alergija – tai tiesioginis kontaktas su dirgikliais, kurių poveikis sukelia odos problemas. Dažniausiai tai erkės, tam tikrų rūšių augalai arba detergentai (buitinė chemija, skalbimo priemonės, kosmetika ir t. t.).
Bakterinės ir grybelinės infekcijos
Bakterinės ir grybelinės infekcijos (pvz., dažnai kylanti kandidozė) gali sukelti niežulį, paraudimą ir pleiskanojimą, o kartais – dažniausiai dėl bakterinių infekcijų – gali išsivystyti pūlingas dermatitas.
Parazitai
Odos parazitai gali sukelti daugybę nemalonumų jūsų augintiniu, o iš dalies ir jums. Dėl ektoparazitų įkandimų tam tikrose vietose gali pasireikšti niežulys, odos ir/ar žaizdų pažeidimai bei plaukų slinkimas. Svarbu nepamiršti, kad ektoparazitai, tokie kaip blusos, gali pernešti ir kitas, nebūtinai su oda susijusias ligas.
Vabzdžių įkandimai
Neigiamos reakcijos į vabzdžių įkandimus. Uodų, blakių ar kitų vabzdžių įkandimai, panašiai kaip ir žmogui, gali sukelti odos niežulį ar patinimą. Kraštutiniais atvejais pasireiškia ūmi alerginė reakcija, dar kitaip žinoma kaip anafilaksinis šokas, kuris yra pavojingas gyvūno gyvybei. Geriausias to pavyzdys – vapsvos ar bitės įgėlimas. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas veterinarijos gydytoją kuo skubiau, nes svarbi kiekviena minutė.
Seborėja
Svarbu žinoti, kad yra dvi seborėjos formos – tai sausoji ir riebioji. Pastarosios atveju odos riebalinės liaukos gamina per daug riebalų, todėl gali atsirasti uždegimas, spuogai ir kitos su riebalų pertekliumi susijusios odos ligos.
Hormoniniai organizmo sutrikimai
Hormonai veikia odos ir kailio būklę, todėl šuniui gali išsivystyti alopecija, išretėti oda (ši problema dar žinoma kaip pergamentinė oda), atsirasti juodų taškelių, sulėtėti žaizdų gijimas ir kt. Be to, hormonai gali paveikti visą organizmą sulėtindami medžiagų apykaitą ir sukelti kitų problemų, nesusijusių su oda.
Autoimuninės ligos
Kai kurios autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė arba pūslelinė, turi įtakos odos būklei ir gali sukelti opas, pūsles ir žaizdas.
Kiti pažeidimai
Odos pažeidimai, tokie kaip karpos, helmintai ar navikai taip pat turi neigiamų pasekmių jūsų augintinio odai. Pastebėjus bet kokius pakitimus, visada verta pasikonsultuoti su veterinaru.
Dažniausi šunų odos ligų simptomai
Šunų odos ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie priklauso nuo ligos tipo bei trukmės. Dažniausi šunų odos simptomai yra niežulys, paraudimas, dilgėlinė, bėrimas, pernelyg didelis pleiskanojimas, alopecija ir vėžiniai navikai.
Neretai pakinta ir kailio spalva, ima slinkti plaukai. Odos storio, tekstūros ar kiti pakitimai taip pat gali būti tam tikros odos ligos požymis arba gali būti susiję su mazgeliais, karpomis ar visišku odos išretėjimu.
Dažniausiai pasitaikantys, šunų jaučiami, simptomai:
- niežulys,
- paraudimas,
- dilgėlinė,
- bėrimas,
- pernelyg didelis pleiskanojimas,
- alopecija.
Kokios šunų veislės dažniau kenčia nuo odos ligų?
Kai kurios šunų veislės turi polinkį į dermatologines problemas, o tai reiškia, kad jos turi didesnę riziką nei kitos jomis susirgti.
- Vokiečių aviganis, labradoro retriveris, prancūzų buldogas ir vakarų Škotijos baltasis terjeras: šių veislių atstovams būdinga didesnė atopinio dermatito, iššaukto alergijos, rizika.
- Tokios veislės, kaip šarpėjus ir bulmastifas, yra labiau linkusios į pūlingą dermatitą: dažnai paviršinį, pasireiškiantį paraudimu, niežuliu ir odos išopėjimu. Be to, dėl didelio odos raukšlių kiekio šioms šunų veislėms gali išsivystyti viena iš dermatofitozės rūšių – malaseziozė.
- Tokios veislės kaip šnauceriai, taksai, labradorai, basetai ir spanieliai dažnai serga ausų kanalų uždegimu.
- Labradorai, auksaspalviai retriveriai, prancūzų buldogai yra labiau linkę į alergiją maistui.
- Basetams ir kokerspanieliams dažniau gaminasi riebalų perteklius, dėl kurio gali išsivystyti seborėjinis dermatitas.
Reikėtų pažymėti, kad tam tikra veislė – tai ne garantas, kad būtinai viena ar kita odos liga jie susirgs. Kaip bebūtų, jei auginate minėtos veislės šunį, būkite akylesni ir nelikite abejingi augintinio būklei ar savijautai. Svarbu, kad šių veislių šunų globėjai žinotų apie galimą riziką ir reguliariai stebėtų savo augintinių odos būklę bei pasirūpintų tinkama jų priežiūra.
Kokios dažniausios šunų odos ligos?
Šunų odos ligos yra vienos iš dažniausiai veterinarijos praktikoje diagnozuojamų keturkojų sveikatos problemų. Mūsų augintinių odos būklė ne tik atspindi bendrą jų sveikatą, bet ir turi įtakos jų gerovei bei gyvenimo kokybei. Atpažinti ir suprasti dažniausiai pasitaikančias šunų odos ligas labai svarbu kiekvienam šeimininkui, norint užtikrinti gerą jų savijautą bei užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
Alerginis blusų dermatitas
Ši problema yra viena dažniausiai pasitaikančių komplikacijų, atsirandančių dėl šunų odos parazitų. Šios ligos simptomai (niežulys, bėrimas, uždegimas, paraudimas) gali labai varginti šunį, jei laiku nėra imamasi tam tikrų priemonių.
Niežai
Šunų niežai – tai parazitinė odos liga, kurią sukelia niežai, pažeidžiantys odą, sukeliantys niežulį ir dėl to matomus odos pažeidimus. Niežai gali pasireikšti įvairiomis formomis.
Jei įtariama, kad šuo serga niežais, svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl išsamios diagnozės nustatymo ir galimo antiparazitinio (neretai ir priešuždegiminio) gydymo pradžios. Be to, sergant žvyneline, yra rizika perduoti infekciją kitiems žmonėms ir gyvūnams, todėl patariama atsargiai elgtis su šuns oda, kol ji bus išgydyta.
Šuns kirminai
Tai parazitinė liga, kurią sukelia Demodex canis. Bendroji kirmėlinė liga pasireiškia įvairiose šuns kūno vietose ir gali sukelti odos pažeidimus, tokius kaip paraudimas, alopecija, opos ir šašai. Sunkesniais atvejais ji gali sukelti dermatitą ir bakterines komplikacijas. Paprastai ji pasireiškia jauniems šunims, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, ir suaugusiems šunims, kuriems taikomas imunosupresinis gydymas arba kurie serga imunosupresinėmis ligomis.
Endokrininės sistemos sutrikimai
Šunų endokrininės sistemos sutrikimai ne tik turi įtakos odos ir plaukų kokybei, bet ir gali smarkiai paveikti bendrą gyvūno būklę. Hormonai kaip ir žmonėms, taip ir šunims atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant daugelį organizmo procesų. Visus šuns endokrininius sutrikimus reikia diagnozuoti ir gydyti. Jei pastebėjote nerimą keliančius šuns simptomus, pavyzdžiui, elgesio pokyčius, padidėjusį troškulį, svorio kritimą ar odos problemas, kreipkitės į veterinarijos gydytoją dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
