Kai šuo vemia, dauguma šeimininkų išsigąsta – ir visai pagrįstai. Nors vėmimas gali būti tik laikinas virškinimo sutrikimas, kartais jis signalizuoja apie rimtesnes problemas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai, kokios spalvos vėmalai pasirodo ir ar kartu yra kitų nerimą keliančių simptomų.
Pavyzdžiui, jei šuo vemia geltonai – dažniausiai tai rodo tuščią skrandį ir tulžies patekimą į skrandį. Dažniausiai tai pasitaiko rytais, kai šuo ilgai nevalgė. Tai gali būti laikina, bet jei pasikartoja – jau verta sunerimti. Tuo tarpu, kai šuo vemia putomis, tai dažnai reiškia sudirgintą skrandžio gleivinę, o putos dažniausiai yra iš skrandžio sulčių ir oro.
Šiame įraše aptarsime dažniausias vėmimo priežastis, paaiškinsime, kada galima padėti šuniui namuose, o kada būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą. Alphazoo komanda – gyvūnų prekių ir priežiūros ekspertai – dalijasi patarimais, kurie padės geriau suprasti jūsų augintinio savijautą.
Dažniausios šuns vėmimo priežastys
Norint tinkamai reaguoti, svarbu suprasti, kodėl šuo vemia. Vėmimas gali kilti dėl daugybės priežasčių – nuo visiškai nekenksmingų iki pavojingų gyvybei. Žemiau pateikiame dažniausiai pasitaikančius atvejus.
1. Persivalgymas arba netinkamas maistas
Šuo gali vemti suvalgius per daug arba prarijus netinkamą maistą – pvz., žmonėms skirtą maistą, riebalus ar net sugedusius likučius iš šiukšlinės. Tokiu atveju dažnai pasireiškia vėmimas su nesuvirškinto maisto likučiais.
2. Vėmimas tuščiu skrandžiu
Kai šuo vemia geltonai, dažniausiai tai yra tulžis – geltonos spalvos skystis, patekęs į skrandį dėl ilgos pertraukos tarp maitinimų. Šis reiškinys dažnesnis rytais, ir gali būti susijęs su per ilgu badavimu arba jautresne virškinimo sistema.
3. Putų vėmimas dėl sudirginto skrandžio
Jei šuo vemia putomis – dažniausiai tai yra gleivės, skrandžio sultys ir oras. Tokia reakcija gali pasireikšti dėl streso, skrandžio gleivinės dirginimo, per greito valgymo ar net po bėgiojimo su pilnu skrandžiu.
4. Apsinuodijimai arba svetimkūniai
Šunys, ypač smalsesni, linkę ragauti tai, kas jiems nepriklauso: šokoladą, nuodingus augalus, chemines medžiagas ar net mažus daiktus (pvz., žaislų detales). Tokiais atvejais vėmimą gali lydėti vangumas, drebulys, nerimas ar viduriavimas.
5. Kelionės ar stresas
Kai kuriems augintiniams vėmimas pasireiškia važiuojant automobiliu arba patiriant stresą (pvz., po apsilankymo kirpykloje ar keičiantis aplinkai). Tokiu atveju vėmalai dažniausiai yra šviesūs, gleivingi.
Kada šuns vėmimas gali būti pavojingas?
Nors vienkartinis vėmimas dažnai nėra rimtas signalas, yra aiškių požymių, kada būtina sunerimti. Stebėkite ne tik pačius vėmalus, bet ir bendrą augintinio elgesį.
Įspėjamieji ženklai, kad situacija gali būti pavojinga:
- Vėmimas kartojasi kelis kartus per dieną arba tęsiasi ilgiau nei 24 valandas.
- Šuo vemia putomis arba geltonai ir kartu atrodo pavargęs, neaktyvus.
- Atsisako maisto ir vandens.
- Vėmaluose matomas kraujas arba jie atrodo tamsūs, primenantys kavos tirščius.
- Vėmimas lydi kitus simptomus, pvz., viduriavimą, karščiavimą, drebėjimą, pilvo tempimą.
- Šuniui sunku tuštintis, kas gali rodyti svetimkūnį žarnyne.
Šuniukai, seni gyvūnai ar sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., inkstų, kepenų ar cukriniu diabetu) yra ypač jautrūs skysčių netekimui ir greičiau nusilpsta. Tokiais atvejais net ir lengvas vėmimas gali greitai tapti pavojingas.
Jei bent vienas iš šių požymių jums pažįstamas – geriau nedelsti. Nors Alphazoo nėra veterinarijos klinika, visada rekomenduojame kreiptis į specialistus, kai kyla rimtesnių sveikatos klausimų. Mūsų misija – padėti jums rūpintis augintiniu kasdien, o svarbiausiais atvejais – nukreipti tinkama kryptimi.
Ką daryti, kai šuo vemia?
Kai šuo vemia, svarbu išlikti ramiam ir veikti žingsnis po žingsnio. Ne visais atvejais reikia skubėti pas veterinarą – tačiau pirmiausia būtina įvertinti situaciją.
1. Stebėkite augintinį
Atsižvelkite į dažnumą: ar vemia vieną kartą, ar pasikartojančiai? Ar išlieka aktyvus, ar tampa vangus? Taip pat stebėkite, ar šuo vemia geltonai (tulžis) ar vemia putomis (sulčių ir oro mišinys) – tai padės suprasti priežastį.
2. Laikinai nutraukite maitinimą
Jei šuo vemia, rekomenduojama 12 val. nešerti, kad skrandis galėtų pailsėti. Tuo metu siūlykite tik šviežio vandens – nedideliais kiekiais, kad nesukeltų papildomo dirginimo.
3. Vėliau – lengvas, virškinamas maistas
Jeigu per 12–24 val. situacija gerėja, galima duoti virtos vištienos su ryžiais arba specialaus veterinarinio pašaro nuo skrandžio sutrikimų (Alphazoo asortimente rasite virškinimui skirtų produktų).
4. Venkite žmonėms skirtų vaistų
Neeksperimentuokite su vaistais iš žmonių vaistinėlės – net nedidelės dozės gali būti pavojingos. Niekada nesiūlykite „Smecta“, „Imodium“ ar panašių preparatų be veterinaro patarimo.
5. Jeigu simptomai tęsiasi – kreipkitės į veterinarą
Jei šuo vemia putomis daugiau nei kartą, arba šuo vemia geltonai ilgiau nei dieną – tai ženklas, kad reikia profesionalaus įvertinimo.
Kaip užkirsti kelią vėmimui ateityje?
Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti virškinimo sutrikimų, daugeliu atvejų galima gerokai sumažinti riziką. Štai ką gali padaryti atsakingas šeimininkas:
1. Subalansuota ir tinkama mityba
Pasirinkite kokybišką, šuniui tinkamą ėdalą – pritaikytą jo amžiui, veislei ir aktyvumui. Venkite staigių ėdalo keitimų, o jei vis dėlto keičiate – darykite tai palaipsniui, per 5–7 dienas.
2. Reguliarus maitinimo grafikas
Ilgos pertraukos tarp valgymų gali lemti tulžies išsiskyrimą ir skrandžio sudirginimą. Tokiais atvejais dažnai pastebima, kad šuo vemia geltonai ryte. Padalijus dienos ėdalą į 2–3 mažesnes porcijas, problema dažnai išnyksta.
3. Apsauga nuo nuodingų medžiagų
Laikykite namų chemiją, vaistus ir tam tikrus augalus šuniui nepasiekiamose vietose. Būkite atidūs ir lauke – ypač pavasarį, kai išberiamos trąšos ar purškiami pesticidai.
4. Priežiūra žaidimų metu
Šunys dažnai linkę kramtyti žaislus ar net praryti jų dalis. Pasirūpinkite, kad žaislai būtų saugūs, be lengvai atplyštančių dalių. Taip išvengsite svetimkūnių patekimo į virškinimo traktą.
5. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai
Net jei šuo atrodo sveikas, profilaktiniai vizitai leidžia anksčiau nustatyti lėtines ligas ar parazitų sukeltus sutrikimus. Jei šuo nuolat vemia, tai gali būti virškinamojo trakto uždegimas, kasos ar inkstų funkcijos sutrikimas.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą?
Nors daugeliu atvejų vėmimas praeina per dieną ar dvi, yra situacijų, kai delsti negalima. Šie simptomai rodo, kad būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarą:
- Šuo vemia kelis kartus per dieną, o būklė blogėja.
- Vėmimas trunka ilgiau nei 24 val., net ir negaunant maisto.
- Vemaluose matomas kraujas, jie labai tamsūs arba primena kavos tirščius.
- Šuo vemia putomis ir tuo pat metu atrodo apatiškas, dehidratuotas (džiūsta dantenos, įdubusios akys).
- Šuo vemia geltonai nuolat – ypač, jei tai derinasi su apetito praradimu, šlubavimu ar karščiavimu.
- Kartu pasireiškia viduriavimas, traukuliai ar dezorientacija.
- Vėmimas pasireiškė jaunam šuniukui, senam augintiniui ar gyvūnui, sergančiam lėtine liga (pvz., diabetu, inkstų nepakankamumu).
Svarbu suprasti, kad vėmimas – tai ne liga, o simptomas. Kartais už jo slypi lengvas virškinimo sutrikimas, o kartais – pavojingos būklės, reikalaujančios gydymo. Todėl geriausia taisyklė – jei kyla abejonė, geriau pasikonsultuoti su veterinaru.
Šaltiniai:
- American Kennel Club (AKC): „Dog Vomiting: Causes, Diagnosis, and Treatment”
- PetMD: „Vomiting in Dogs”
https://www.petmd.com/dog/symptoms/vomiting-in-dogs
- VCA Animal Hospitals: „Vomiting in Dogs”
